Permainų kelias Donecko regionui: Lietuvos eurointegracinė patirtis įgyvendinant vietos savivaldos reformas

2015 m. spalio 27 d.  Donecko apskrityje Kramatorsko mieste įvyko Vieša diskusija - seminaras "Eurointegracija kaip efektyvios  vietos savivaldos plėtros instrumentas: Lietuvos patirtis Donecko regiono realijomis", kuriame pasisakė Ukrainos ir Lietuvos ekspertai vietos savivaldos reformų įgyvendinimo tema bei galimybės pritaikyti Europos patirtį Donecko regione, kuris šiuo metu  išgyvena ypač sudėtingą ne tik ekonominę, bet ir socialinę krizę.

Renginio metu taip pat buvo pristatyti Donecko regiono žurnalistų vizito į Lietuvą rezultatai, kuriuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas Lietuvoje įgyvendintoms vietos regionų savivaldos reformoms.

„Vietos savivaldų reformos įgyvendinimas ir valdžios decentralizacija – tai žingsniai, be kurių nebus galima Ukrainos europietiška ateitis. Sėkmingai atliktų reformų patirties perėmimas ženkliai supaprastins kelią į vietos valdžios funkcijų vykdymo europietiškų standartų implementaciją. Mes pasirinkome lietuvišką patirtį, kadangi  Lietuva kažkada buvo panašiose starto pozicijose ir kaip posovietinė respublika priklausė tiek ekonomiškai tiek energetiškai nuo Rusijos, o šiandien situacija pakito iš esmės - Lietuva sėkmingai įgyvendino reformas, kurios šiandien yra būtinos Ukrainai“, - teigė VšĮ „Rytų Europos bendrdarbiavimas“ projektų Ukrainoje vadovė Natalija Kazionnova.

Viešos diskusijos – seminaro metu buvo aptarta regionų savivaldos reformos situacija Ukrainoje ir jų įgyvendinimo visuomenės kontrolės būdai. Renginyje pasisakė ekspertas iš Lietuvos - ES Regionų  Komiteto pirmininko pavaduotojas, darbo grupės Ukrainos klausimais narys Arnoldas Abramavičius, o taip pat ekspertai iš įvairių Ukrainos regionų. Diskusijos dalyviai susipažino su Europos patirtimi ir gavo nuostatas savo regionų situacijos įvertinimui.

 

„Europoje priimtas daugiapakopis valdymas  - bendroji Europos, valstybinė ir vietos regionų valdžia, kuri glaudžiai bendradarbiauja ne tik su nacionaline valdžia, bet ir su ES, Europos Komisijos ir Europos Parlamento lygmenyje. Tokia parama yra svarbi, nes ne visada valstybė skiria reikiamą dėmesį vietos savivaldos organams. Be to ES regioninė politika yra nukreipta į vartojimo galimybių sulyginimą tarp didesnių ir mažesnių subjektų. Kaip antai Vilniuje šis rodiklis sudaro 143%, o Tauragėje  – 57%“ nuo bendrojo Lietuvos BVP. Šis rodiklis vertina ne tik pragyvenimo lygį, bet ir verslo plėtrą.  Bendras Europos tikslas – sudaryti sąlygas, kuriomis šis rodiklis regionuose sudarytų ne mažiau 75% nuo bendrojo BVP. Manau, kad Ukraina turėtų norėti pasiekti tokius rodiklius“, - pažymėjo Arnoldas Abramavičius. 

Taip pat ekspertas papasakojo, kad Lietuvoje vietos savivaldos reforma buvo įgyvendinta dar 1995 m. „Mes panaikinome patį žemiausią vietos savivaldos lygmenį. Iš 600 subjektų buvo sudaryti 56 municipalitetai, kuriuos valdo bendras meras, paskiriantis vietos seniūnus. Analogišką reformą Latvija įgyvendino 2009 m. Jie turėjo 595 bendruomenių, kurių kiekis buvo sumažintas iki 119. Vidutiniškai vienai savivaldybei tenka po 23 tūkstančius gyventojų. Pagal ES normas pats žemiausias gyvybingas vietos savivaldos lygmuo turi  apjungti 8 tūkstančius asmenų. Priešingu atveju nebus pakankamai ekonominių resursų bendruomenės vystymuisi, o tai ir yra pagrindinis principas formuojant savarankiškus subjektus. Tačiau reiktų suprasti, kad reformų kelias yra ilgas procesas ir neįmanoma per vienerius metus išspręsti tai, kas nebuvo sprendžiama dešimtmečiais“ – dalijosi ES Regionų Komiteto pirmininko pavaduotojas.

Donecko visuomeninės organizacijos „ Vietos regionų savivaldos plėtros agentūra“ pirmininkas Valerij Kočujev pažymėjo, kad savivaldos organų reforma yra viena iš sėkmingiausių reformų, įgyvendinamų Ukrainoje. „Ukrainos realijomis valdžios decentralizacija yra būtinybė, ypač atsižvelgiant į Ukrainos kaimo ir senųjų pramoninių regionų išlikimą. Šiandien Vyriausybė didžiuojasi pirmaisiais pasiekimais – įplaukos į vietos biudžetus padidėjo 39%, tačiau tai daugiau liečia didesnius apskričių miestus. Faktiškai tos bendruomenės, kurioms ypatingai  reikėjo paramos, negavo nieko ir problema ne tame, kad valstybė negali joms skirti lėšų, o tame, kad ne visur egzistuoja instrumentai mokesčių ir rinkliavų surinkimui. Pavyzdžiui, jei kaime nėra degalinės, tai jo bendruomenė negaus lėšų iš degalų mokesčių. Todėl teritorinių bendruomenių sujungimas – tai instrumentas, kurio dėka sukuriama platforma galimybių realizavimui ir šias galimybes bendruomenė realizuoti turi pati“, - akcentavo Valerij Kočujev.

Diskusijoje dalyvavo daugiau nei 30–ies Donecko apskrities visuomeninių organizacijų atstovai, visuomenės aktyvistai ir žiniasklaidos atstovai.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.