Spalio 6d. Donecko apskrityje Sloviansko mieste įvyko Viešoji diskusija “Rusijos propaganda Rytų Europoje ir Rytų Ukrainoje: skirtingos šalys – bendros problemos“, kurią pravedė Lietuvos viešoji įstaiga „Rytų Europos bendradarbiavimas“ (EEC) kartu su vietos partneriais – nevyriausybine organizacija „Donecko informacijos institutas“.
„Lietuva jau daugelį metų jaučia stiprų Rusijos propagandos spaudimą ir išmoko priešintis informacinio karo iššūkiams. Tuo tarpu šiandieninė Ukrainos visuomenės viešoji retorika tampa vis labiau poliarizuota ir agresyvi. Būtent todėl šios diskusijos apimtyje mes apjungėme dvi nepaprastas temas – kova su propaganda ir neapykantos retorika, kaip vienu iš informacinio karo instrumentų“, - pažymėjo EEC projektų Ukrainoje vadovė Natalija Kazionnova.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos ekspertas, politologas, socialinių mokslų daktaras Nerijus Maliukevičius pabrėžė: „Šiandien Lietuvoje informacinį saugumą mes vertiname lygiaverčiai energetiniam: diversifikacija, alternatyvūs šaltiniai, konkurentinė aplinka, tarpininkų nušalinimas. Tikslų pasiekimo metodai – alternatyvių informacijos šaltinių rusų kalba paieška ir Rusijos kanalų monopolijos pašalinimas iš viešosios informacinės erdvės. Dar vienas efektyvus būdas – konkrečių manipuliacijos pavyzdžių demonstravimas ir aktualizacija. Mano požiūriu tai – pati efektyviausia iliustracija to, kaip galima priešintis manipuliacijoms ir griauti „feikus“ - dalijosi patirtimi Nerijus Maliukevičius.
Lietuvos ekspertas akcentavo, kad būtina įdėmiai tirti žiniasklaidos priemonių informacinę erdvę „Būtina žinoti kas yra konkrečios žiniasklaidos priemonės savininkas, kaip dirba jos žurnalistai ir pajusti ribą, už kurios prasideda propaganda. Taip pat svarbu medija-raštingumas, nes be jo neįmanoma išgyventi šiandienos globalioje viešoje informacinėje erdvėje. Aš neesu vienos formalios strategijos arba informacinio saugumo ideologinės strategijos šalininkas. Viskas turi veikti kompleksiškai, be akcento į atskirus metodus, išimtinai tik teisės aktų lygmenyje“, - apibendrino Nerijus Maliukevičius.
Kitas kovos su propaganda problemų aspektas – neapykantos retorika kaip priešo kalba, kurį analizavo Ukrainos profesorė, istorijos mokslų daktarė, rašytoja Olena Staižkina. „Rytų Ukrainoje priešo klaba grindžiama tuo, kad okupuotos teritorijos praranda savo informacinį subjektyvumą. Ignoruodami visus savo atminties kritinės analizės požymius, mes vertiname okupaciją kaip traumą ir priimame informaciją, kurią gauname iš pačių okupuotų teritorijų arba per Rusijos žiniasklaidą, vertindami ją kaip artimą tiesai. Tokiu būdu mes perkeliame dėmesio centrą – vietoj to, kad remtis kritinio mąstymo principais, mes kalbame remdamiesi savo skausmu, reaguojame į „basus iš anapus“ kaip į visuotinį blogį. Taip gimsta neapykantos retorika, o tai ir yra priverstinė Rusijos propagandos praktika“, - dalijosi savo įžvalgomis profesorė Stiažkina.
Ekspertės nuomone, Ukraina šiandien pralaimi informacinį karą Rusijai. „Diskurso šeimininkai – Kremliaus propagandistai. Mūsų bandymai objektyviai veikti informacinės erdvės viduje dažnai pasmerkti nesėkmei. Kremlius perkelia svorio centrą frazėse, kurias mes jau žinojome iš ankščiau. Pavyzdžiui, kas link „Donbaso tapatybės“, kuriai dabar pridedamas sureikšmintas akcentas ir tokiu būdu formuojama taip vadinama unikalios „Donbaso tautos“ samprata. Dar vienas Kremliaus pamėgtas siužetas – pilietinis Ukrainos konfliktas ir pilietinis karas. Kremlius šį siužetą transliuoja savo politinių agentų pagalba į Ukrainos teritoriją ir į Vakarus su perkeltu prasmės centru. Pilietinio karo vaizdas užsienio žiūrovui įsiūlomas sekančiame kontekste: egzistuoja rusiškos žemės ir kažkur per vidurį šių rusiškų žemių randasi Ukraina. Rusija transliuoja pilietinio karo ideologiją ne kaip Ukrainos vidaus konfliktą, o kaip konfliktą, atsiradusį didžiosios Rusijos imperijos viduje, kurio sprendimui Rusija turi teises siekiant išsaugoti savo imperijos vientisumą. Netgi nemažai intelektualų ir istorikų teigia, kad tai – pilietinis ir etninis konfliktas tarp rusų ir ukrainiečių, kilęs Rusijos imperijos teritorijoje“, - propagandos poveikio pasekmes pabrėžė Olena Stiažkina.
Reikšmingu faktoriumi, palaikančiu įtampą Rytų Ukrainos informacinėje erdvėje, lieka problema su Ukrainos informacinės sklaidos atnaujinimu ir Rusijos televizijos transliacija atskiruose Ukrainos kontroliuojamuose regionuose ir okupuotose teritorijose.
„Situacija Rytų Ukrainoje ir toliau yra sudėtinga. Šis regionas lieka informacinio karo viršūnėje. Visuomenei teks nueiti nelengvą kelią kol mums pavyks įveikti negatyvias propagandos poveikio pasekmes. Labai tikimės, kad mūsų surengta viešoji diskusija taps vienu iš gelbėjimosi švyturėliu, kuris padės vietos visuomenės atstovams efektyviau spręsti susidariusias problemas“, - apibendrino Natalija Kazionnova.
Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
„Lietuva jau daugelį metų jaučia stiprų Rusijos propagandos spaudimą ir išmoko priešintis informacinio karo iššūkiams. Tuo tarpu šiandieninė Ukrainos visuomenės viešoji retorika tampa vis labiau poliarizuota ir agresyvi. Būtent todėl šios diskusijos apimtyje mes apjungėme dvi nepaprastas temas – kova su propaganda ir neapykantos retorika, kaip vienu iš informacinio karo instrumentų“, - pažymėjo EEC projektų Ukrainoje vadovė Natalija Kazionnova.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos ekspertas, politologas, socialinių mokslų daktaras Nerijus Maliukevičius pabrėžė: „Šiandien Lietuvoje informacinį saugumą mes vertiname lygiaverčiai energetiniam: diversifikacija, alternatyvūs šaltiniai, konkurentinė aplinka, tarpininkų nušalinimas. Tikslų pasiekimo metodai – alternatyvių informacijos šaltinių rusų kalba paieška ir Rusijos kanalų monopolijos pašalinimas iš viešosios informacinės erdvės. Dar vienas efektyvus būdas – konkrečių manipuliacijos pavyzdžių demonstravimas ir aktualizacija. Mano požiūriu tai – pati efektyviausia iliustracija to, kaip galima priešintis manipuliacijoms ir griauti „feikus“ - dalijosi patirtimi Nerijus Maliukevičius.
Lietuvos ekspertas akcentavo, kad būtina įdėmiai tirti žiniasklaidos priemonių informacinę erdvę „Būtina žinoti kas yra konkrečios žiniasklaidos priemonės savininkas, kaip dirba jos žurnalistai ir pajusti ribą, už kurios prasideda propaganda. Taip pat svarbu medija-raštingumas, nes be jo neįmanoma išgyventi šiandienos globalioje viešoje informacinėje erdvėje. Aš neesu vienos formalios strategijos arba informacinio saugumo ideologinės strategijos šalininkas. Viskas turi veikti kompleksiškai, be akcento į atskirus metodus, išimtinai tik teisės aktų lygmenyje“, - apibendrino Nerijus Maliukevičius.
Kitas kovos su propaganda problemų aspektas – neapykantos retorika kaip priešo kalba, kurį analizavo Ukrainos profesorė, istorijos mokslų daktarė, rašytoja Olena Staižkina. „Rytų Ukrainoje priešo klaba grindžiama tuo, kad okupuotos teritorijos praranda savo informacinį subjektyvumą. Ignoruodami visus savo atminties kritinės analizės požymius, mes vertiname okupaciją kaip traumą ir priimame informaciją, kurią gauname iš pačių okupuotų teritorijų arba per Rusijos žiniasklaidą, vertindami ją kaip artimą tiesai. Tokiu būdu mes perkeliame dėmesio centrą – vietoj to, kad remtis kritinio mąstymo principais, mes kalbame remdamiesi savo skausmu, reaguojame į „basus iš anapus“ kaip į visuotinį blogį. Taip gimsta neapykantos retorika, o tai ir yra priverstinė Rusijos propagandos praktika“, - dalijosi savo įžvalgomis profesorė Stiažkina.
Ekspertės nuomone, Ukraina šiandien pralaimi informacinį karą Rusijai. „Diskurso šeimininkai – Kremliaus propagandistai. Mūsų bandymai objektyviai veikti informacinės erdvės viduje dažnai pasmerkti nesėkmei. Kremlius perkelia svorio centrą frazėse, kurias mes jau žinojome iš ankščiau. Pavyzdžiui, kas link „Donbaso tapatybės“, kuriai dabar pridedamas sureikšmintas akcentas ir tokiu būdu formuojama taip vadinama unikalios „Donbaso tautos“ samprata. Dar vienas Kremliaus pamėgtas siužetas – pilietinis Ukrainos konfliktas ir pilietinis karas. Kremlius šį siužetą transliuoja savo politinių agentų pagalba į Ukrainos teritoriją ir į Vakarus su perkeltu prasmės centru. Pilietinio karo vaizdas užsienio žiūrovui įsiūlomas sekančiame kontekste: egzistuoja rusiškos žemės ir kažkur per vidurį šių rusiškų žemių randasi Ukraina. Rusija transliuoja pilietinio karo ideologiją ne kaip Ukrainos vidaus konfliktą, o kaip konfliktą, atsiradusį didžiosios Rusijos imperijos viduje, kurio sprendimui Rusija turi teises siekiant išsaugoti savo imperijos vientisumą. Netgi nemažai intelektualų ir istorikų teigia, kad tai – pilietinis ir etninis konfliktas tarp rusų ir ukrainiečių, kilęs Rusijos imperijos teritorijoje“, - propagandos poveikio pasekmes pabrėžė Olena Stiažkina.
Reikšmingu faktoriumi, palaikančiu įtampą Rytų Ukrainos informacinėje erdvėje, lieka problema su Ukrainos informacinės sklaidos atnaujinimu ir Rusijos televizijos transliacija atskiruose Ukrainos kontroliuojamuose regionuose ir okupuotose teritorijose.
„Situacija Rytų Ukrainoje ir toliau yra sudėtinga. Šis regionas lieka informacinio karo viršūnėje. Visuomenei teks nueiti nelengvą kelią kol mums pavyks įveikti negatyvias propagandos poveikio pasekmes. Labai tikimės, kad mūsų surengta viešoji diskusija taps vienu iš gelbėjimosi švyturėliu, kuris padės vietos visuomenės atstovams efektyviau spręsti susidariusias problemas“, - apibendrino Natalija Kazionnova.
Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
Комментариев нет:
Отправить комментарий