2016 m. rugsėjo 16 d. Lvove įvyko Viešoji diskusija – seminaras “Pabėgėliai iš karo veiksmų apimtų Ukrainos teritorijų bei okupuoto Krymo ir Rytų Europos pokario patirtis“. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos ekspertai, tyrinėjantys įvairaus laikmečio priverstinės migracijos problemas.
Lietuvą atstovavo buvęs Lietuvos Seimo narys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Algis Kašėta, kuris pasisakė tema „Lietuvių emigrantų kova dėl Nepriklausomybės atgavimo“: „Lietuvių emigrantų veiklos rezultate buvo įsteigtos organizacijos, kurių dėka buvo galima įtakoti politinius sprendimus, priimamus pačiame aukščiausiame lygyje - JAV atstovų rūmuose ir Kongrese, Europos Parlamente. Lietuvių bendruomenės buvo susikūrusios 18-oje pasaulio šalių. Jos savo veikloje neapsiribojo vien lietuvybės išlaikymu, bet nuosekliai rūpinosi Lietuvos laisvinimo ir Nepriklausomybės atkūrimo reikalais“ – papasakojo Algis Kašėta.
Viešoje diskusijoje priverstinių persikėlėlių Ukrainoje tema taip pat pasisakė Donecko visuomeninės organizacijos „Aljans“ prezidentė Svitlana Zakrevska, žurnalistė Veronika Mironova, politologas ir visuomenės aktyvistas Stanislav Fedorčiuk.
Svitlanos Zakrevskos nuomone šiandiena ir toliau Ukrainoje lieka sudėtinga situacija su vidaus persikėlėliais iš okupuotų teritorijų: „Dėl Ukrainos valdžios negebėjimo spręsti persikėlėlių problemų ir savo tiesioginių funkcijų nevykdymo priverstinių persikėlėlių teisių užtikrinimo atžvilgiu, komplikuojasi situacija su jų integracija į vietos bendruomenes. Didžiąja dauguma persikėlėliai nevertinami kaip naujų galimybių atsiradimas regione arba mieste, į kurį atvyko pabėgėliai. Daugumoje jie vertinami kaip konkurentai, pretenduojantys į darbo vietas arba vietas vaikų švietimo įstaigose. Tai tampa pabėgėlių diskriminacijos priežastimi, komplikuoja ir apsunkina jų adaptacijos procesą. Ukrainos vidaus persikėlėliai atsidūrė uždarame rate, iš kurio neįmanoma rasti išeities be valdžios politinės valios ir realaus noro išspręsti šią skaudžią problemą“ - mano organizacijos „Aljans“ prezidentė.
Tačiau žurnalistė Veronika Mironova yra įsitikinusi, kad stigmatizacijos problemos sprendimui būtina daugiau viešinti pabėgelių integracijos sėkmės istorijas: „Šių metų birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpyje Vakarų Ukrainos populiariame dienraštyje „Zaxid.net“ buvo publikuotas straipsnių ciklas apie Ukrainos persikėlėlius, kurie rado savo naujus namus Lvove ir jo apylinkėse, kaip antai Drohobyčiaus mieste įsikūrė keletas Krymo totorių šeimų, suaktyvinusių viso miesto bendruomenės gyvenimą. Tokios sėkmės istorijos šiuo metu labai reikalingos, kadangi suteikia vilties ir optimizmo kitiems pabėgėliams, įkvepia ryžtis pozityvioms gyvenimo permainoms“, - tvirtino žurnalistė Mironova, kuri pati 2014 m. gegužę paliko apšaudomą Donecko miestą.
„2016 metų vykdomo projekto dalis, skirta Ukrainos vidaus priverstinių persikėlėlių integracijai, apėmė įvairius šios problemos aspektus. Esu įsitikinusi, kad šiuo metu labai svarbu kalbėti apie karo pabėgėlių situaciją Ukrainoje, ieškoti naujų instrumentų ir galimybių, kurios padėtų spręsti ne tik kasdieninės buities problemas, bet ir sudarytų prielaidas steigtis aktyvioms grupėms, siekiančioms sukurti atitinkamą politinę jėgą, kuri turėtų kompleksinę poziciją visais klausimais, liečiančiais Ukrainos okupuotų teritorijų problematiką. Nukentėję nuo karo veiksmų ir politinių persekiojimų žmonės privalo žvelgti į ateitį su pasitikėjimu, žinodami, kad šalyje yra stipri juos remianti politinė jėga, ginanti jų interesus. Taip pat mes norėjome parodyti priimančioms bendruomenėms, kad persikėlėliai yra ne našta, o naujos galimybės regionui. Suteikta pabėgėliams parama ir bendradarbiavimas suteiks vietos bendruomenėms tik naudą ir skatins regiono vystymąsi“- apibendrino Beatričė Beliavciv.
Organizatoriai: Viešoji Įstaiga „Rytų Europos bendradarbiavimas“, Nepriklausomo kultūrologinis žurnalas „Yi", Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
Lietuvą atstovavo buvęs Lietuvos Seimo narys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Algis Kašėta, kuris pasisakė tema „Lietuvių emigrantų kova dėl Nepriklausomybės atgavimo“: „Lietuvių emigrantų veiklos rezultate buvo įsteigtos organizacijos, kurių dėka buvo galima įtakoti politinius sprendimus, priimamus pačiame aukščiausiame lygyje - JAV atstovų rūmuose ir Kongrese, Europos Parlamente. Lietuvių bendruomenės buvo susikūrusios 18-oje pasaulio šalių. Jos savo veikloje neapsiribojo vien lietuvybės išlaikymu, bet nuosekliai rūpinosi Lietuvos laisvinimo ir Nepriklausomybės atkūrimo reikalais“ – papasakojo Algis Kašėta.
Viešoje diskusijoje priverstinių persikėlėlių Ukrainoje tema taip pat pasisakė Donecko visuomeninės organizacijos „Aljans“ prezidentė Svitlana Zakrevska, žurnalistė Veronika Mironova, politologas ir visuomenės aktyvistas Stanislav Fedorčiuk.
Svitlanos Zakrevskos nuomone šiandiena ir toliau Ukrainoje lieka sudėtinga situacija su vidaus persikėlėliais iš okupuotų teritorijų: „Dėl Ukrainos valdžios negebėjimo spręsti persikėlėlių problemų ir savo tiesioginių funkcijų nevykdymo priverstinių persikėlėlių teisių užtikrinimo atžvilgiu, komplikuojasi situacija su jų integracija į vietos bendruomenes. Didžiąja dauguma persikėlėliai nevertinami kaip naujų galimybių atsiradimas regione arba mieste, į kurį atvyko pabėgėliai. Daugumoje jie vertinami kaip konkurentai, pretenduojantys į darbo vietas arba vietas vaikų švietimo įstaigose. Tai tampa pabėgėlių diskriminacijos priežastimi, komplikuoja ir apsunkina jų adaptacijos procesą. Ukrainos vidaus persikėlėliai atsidūrė uždarame rate, iš kurio neįmanoma rasti išeities be valdžios politinės valios ir realaus noro išspręsti šią skaudžią problemą“ - mano organizacijos „Aljans“ prezidentė.
Tačiau žurnalistė Veronika Mironova yra įsitikinusi, kad stigmatizacijos problemos sprendimui būtina daugiau viešinti pabėgelių integracijos sėkmės istorijas: „Šių metų birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpyje Vakarų Ukrainos populiariame dienraštyje „Zaxid.net“ buvo publikuotas straipsnių ciklas apie Ukrainos persikėlėlius, kurie rado savo naujus namus Lvove ir jo apylinkėse, kaip antai Drohobyčiaus mieste įsikūrė keletas Krymo totorių šeimų, suaktyvinusių viso miesto bendruomenės gyvenimą. Tokios sėkmės istorijos šiuo metu labai reikalingos, kadangi suteikia vilties ir optimizmo kitiems pabėgėliams, įkvepia ryžtis pozityvioms gyvenimo permainoms“, - tvirtino žurnalistė Mironova, kuri pati 2014 m. gegužę paliko apšaudomą Donecko miestą.
„2016 metų vykdomo projekto dalis, skirta Ukrainos vidaus priverstinių persikėlėlių integracijai, apėmė įvairius šios problemos aspektus. Esu įsitikinusi, kad šiuo metu labai svarbu kalbėti apie karo pabėgėlių situaciją Ukrainoje, ieškoti naujų instrumentų ir galimybių, kurios padėtų spręsti ne tik kasdieninės buities problemas, bet ir sudarytų prielaidas steigtis aktyvioms grupėms, siekiančioms sukurti atitinkamą politinę jėgą, kuri turėtų kompleksinę poziciją visais klausimais, liečiančiais Ukrainos okupuotų teritorijų problematiką. Nukentėję nuo karo veiksmų ir politinių persekiojimų žmonės privalo žvelgti į ateitį su pasitikėjimu, žinodami, kad šalyje yra stipri juos remianti politinė jėga, ginanti jų interesus. Taip pat mes norėjome parodyti priimančioms bendruomenėms, kad persikėlėliai yra ne našta, o naujos galimybės regionui. Suteikta pabėgėliams parama ir bendradarbiavimas suteiks vietos bendruomenėms tik naudą ir skatins regiono vystymąsi“- apibendrino Beatričė Beliavciv.
Organizatoriai: Viešoji Įstaiga „Rytų Europos bendradarbiavimas“, Nepriklausomo kultūrologinis žurnalas „Yi", Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
Комментариев нет:
Отправить комментарий